Norint palyginti du tekstus, nebūtina peržiūrėti jų visumos, atkreipiant dėmesį į visas skirtingas dalis. Trūksta žodžio ar raidės, pakeičiamas simbolis, trūksta sakinio ar pastraipos – visa tai randama automatiškai naudojantis mūsų paslauga.
Jame pabrėžiami pirmojo ir antrojo tekstų neatitikimai, todėl galite juos palyginti be ilgos peržiūros.
Rašymo istorija
Civilizacijų raida neįsivaizduojama be rašto, nes būtent jo pagalba žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą, net nepaisant karų ir stichinių nelaimių.
Pirmosios mums pažįstamos formos raidės pasirodė daugiau nei prieš 5000 metų. Tai buvo piktogramos (grafiniai simbolių atvaizdai), kurias senovės egiptiečiai ir šumerai taikė akmeniui, molio lentelėms, medžiui ir audiniams. Jei iš pradžių kiekviena piktograma reiškė konkretų objektą (žmogų, medį, paukštį, saulę), tai vėliau egiptiečiai raidę pakeitė, kiekvienam simboliui priskirdami savo garsą. Tai buvo hieroglifų rašto, kilusio apie 3100 m. pr. Kr., pradžia.
Tuo pat metu rašymas vystėsi Azijos šalyse: Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje. Pirmieji šių šalių teritorijoje rasti hieroglifai datuojami 1700 m.pr.Kr. Jų pagalba buvo išreiškiami tiek atskiri garsai/žodžiai, tiek trimačiai vaizdai/pojūčiai. Nenuostabu, kad taikant tokį požiūrį ta pati senovės kinų abėcėlė susidėjo iš kelių tūkstančių simbolių, ir tik intelektualiniai visuomenės sluoksniai galėjo juos prisiminti (ir teisingai naudoti). Paprastiems žmonėms laiškas ilgą laiką liko nepasiekiamas.
Jei kalbėtume apie pirmąją istorijoje abėcėlę, šiuolaikine šio žodžio prasme, tai ji atsirado apie 1700 m. pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose. Jame buvo 30 simbolių, kurių kiekvienam buvo priskirtas savitas garsas. Žodžiai buvo formuojami iš simbolių, o sakiniai – iš žodžių, o tai iš esmės skyrėsi nuo tų metų azijietiškos raštijos.
Spausdinimo istorija
Daug šimtmečių piktogramos, hieroglifai, o vėliau raidės ant paviršiaus buvo dedamos rankomis: mechaniškai (ant akmens/molio), taip pat rašalu ir kitais dažančiais pigmentais (ant papiruso/popieriaus). Juos pradėjo spausdinti daug vėliau – jau mūsų laikais.
Pirmasis spausdintas tekstas oficialiai laikomas korėjiečių traktatu, datuotu 704–751 m. po Kr. O 953-993 metais Kinijoje buvo išrasta spauda – pramoninė knygų gamyba naudojant medžio raižinius. Be to, garsioji „Deimantinės sutros“ ksilografinė kopija Kinijoje buvo išspausdinta gerokai anksčiau – 868 m., tačiau ne pramoninėmis priemonėmis, o rankomis.
Vakaruose spaudiniai pradėti gaminti daug vėliau – nuo 1425 m. Šiuo laikotarpiu popierius tapo prieinamas masėms: iš jo buvo gaminami religiniai spaudiniai, kortos, o vėliau ir visavertės knygos.
1445 m. Johanesas Gutenbergas formalizavo spausdinimo išradimą standartizuodamas simbolius (raides), kurie buvo atspausdinti ant metalinių plokštelių ir laikomi atskirose kamerose. Rašalas ant jų buvo tepamas rankiniu būdu, po to buvo daromi atspaudai ant popieriaus: iš pradžių po vieną raidę, o paskui su kombinuotomis plokštelėmis, kurios sudaro ištisus žodžius ir frazes. Atsižvelgiant į gilų viduramžių Europos religingumą, pirmieji spausdinti tekstai, kaip ir tikėtasi, buvo Biblija ir Psalmė.
Iš pradžių spausdinimas buvo atliktas rankomis ir pareikalavo daug kruopštaus darbo. Rašalas iš popieriaus nebuvo ištrintas, net ir dėl vienos klaidos reikėjo perspausdinti dvigubą teksto lapą. Tam tikru mastu procesą supaprastinti ir automatizuoti pavyko tik XVII a. Olandų spaustuvininkai pradėjo naudoti medines spausdinimo lentas, ant kurių buvo išraižytos iškilios raidės. Po to raides tepdavo skystais dažais, prie jų priremdavo popierių ir patrindavo minkštais šepetėliais. Ši technologija buvo plačiai paplitusi tiek Vakaruose, tiek Rytuose, o Kinijoje buvo naudojama iki XX a.
Teksto antspaudas ant vario, pasiūlytas XVII amžiuje, neprigijo dėl savo sudėtingumo ir didelių sąnaudų. Popierius išliko pagrindine spaudos gaminių medžiaga. Kad nereikėtų porauti kiekvieno žodžio atskirai, spaustuvininkai gamino metalinius antspaudus su iškilusiomis raidėmis, iš kurių buvo formuojami ne atskiri žodžiai/frazės, o ištisi teksto puslapiai. Liko tik padengti juos dažais ir pritvirtinti prie popieriaus. Tai labai pagreitino procesą ir padarė knygas ne vienetiniais, o masiniais pramonės gaminiais.
Tačiau buvo ir išskirtinių literatūros kūrinių, kurie į masinę spaudą pateko daug anksčiau – dar XV amžiuje. Kalbame apie religinius tekstus, įskaitant 42 eilučių Bibliją, kuri buvo pradėta dauginti naudojant pirmąsias spausdinimo mašinas dar 1466–1481 m. Šalių, tapusių šios krypties pionieriais, sąraše yra Olandija, Prancūzija, Anglija ir Lenkija. Iki XIX amžiaus spausdinimo mašinos buvo įdiegtos visuose pasaulio regionuose, pakeisdamos ranka rašytą ir blokinį spausdinimą.
Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, tekstų spausdinimas tapo įprastas ir plačiai prieinamas. Taigi, turėdamas asmeninį kompiuterį ir spausdintuvą, šiandien bet kas gali atspausdinti tekstą: spausdinimo kokybe ir per trumpiausią įmanomą laiką. Svarbiausia iš anksto paruošti tekstą skaitmenine forma, jį redaguoti ir pašalinti visas klaidas.
Galima lyginti du dokumentus rankiniu būdu, tačiau tai užima daug laiko ir visada yra praleisimo rizika. Mūsų paslauga nedaro klaidų ir veikia labai greitai – Jūs gaunate momentinį ir 100% rezultatą. Palyginti dokumentai niekur nesaugomi, o tai garantuoja informacijos konfidencialumą.
